terpu

terpù praep. su gen. NdŽ, LD401(Knv, Klt, Ad, Dglš, Ds), Nmč, Pls, Rod, ter̃pu, térpu LD401(Dkš); SD148, AK79, Ser žr. terp: 1. Indemi ką terpu ko SD400. Kaip te jauną terpù senų ir guldo Ant. Aš pūkšt terpù jų ir atsisėdu Stk. Tau terpù kojų pakritęs [daiktas] DrskŽ. Plėnės ter̃pu kojom buvo [ūdrai] Č. Kert' šerdėn i terpù šakų, tada skils [rąstelis] Švnč. Geriau aš darbą dirbdama numirsiu ter̃pu ežių negu lovoj rėkdama PnmR. Dedam samanas ter̃pu bal'kų Dgp. Nuspėk, kas yra terpù tų torielkų BM193(Anč). Terpu lentų cypia pelės GrvT106. Ter̃pu trijų lotų išpina karklais Drsk. Jaučias baisią kakle turi sylą – jam ter̃pu ragų duok geležia kokiąj, tai jis neatboja nieko LKT284(Bgs). Ne an stalo valgo, o ter̃pu klyno beria Žl. Pieska terpù dantų grikšės [nenuplovus grybų] Drsk. Spragulė terpù dantų Drsk. Terpu pirštų labai iššunta Btrm. Varpau terpu dantų SD40. Terpù dviejų bokštų panelė stovėjo DrskD206. Neseka prieit terpù tų krantų Vrn. Žmogus važiav[o] terpù dviej ežerų Lš. Pavasarį kūlius kluone kraustė ir rado terpu kūlių ir kluono sienos ažlėkus aukštyn kojom LTR(Slk). Pieva terpù ravų ana Ker. Ter̃pu šitų kiemų miškas buvo LKT226(Plm). Aš ter̃pu jūs nelendu, ugnies nekuriu Pv. Svotai pasisodino ją terpù savę Rūd. Terpu mūs kojelių upelė tekėjo LB98. | Motina jaunuosius patinka ter̃pu durų Bgs. Pelė bėga, terpù durų sustojo ir stovi DrskŽ. Terpù mūs do buvo mergiotė (dar buvo gimęs vienas vaikas) Klt. ^ Nekišk pirštų terpu durų, bo nuvers An. Par pilvą gysla, terpu kojų veselija (ratelis) Rm. ║ Mes ter̃pu Seirijų ir Leipalingio Krkš. 2. Terpù miškų duoda arus – dykiai rausia DrskŽ. Aš gyvenu ter̃pu pievų And. Ter̃pu miškų tas ežeras, gražus, senas, klampumynas aplinkui Žln. Ana (žemė) sumygta terpù ežerų Pb. Yra mažas ežerėlis terpù raistų Kkl. Žemai, térpu vandenų – žydų kapai Dg. Laukuosa terpù rugių tai dar nenušienauta Dbč. Čianaja bjauriausia gyvent ter̃pu šitų kalnų –oras nepersimaino Pv. Kažin kas antvedęs terpù tokių pagriovių, terpù tokių kalnų, kad visas išsigandęs BM57(Žb). Ter̃pu šakų laksto voveraitė Grv. Žali ėgliai kaip kvietkai po dirvonus keri, terpù jų kiškiai guli, kurapkos vaikus peri A.Baran. Terpu žolynų bitelės siaudžia LTR(Trgn). Jiej (vaikaičiai) laužo, laksto terpù pamidorų Drsk. Anos (girtuoklės) terpù gailių, ir apiblogsta žmogus Imb. Terpù uogų buvo obuolaičiai Vlk. Oi ir užaugo balta liepelė terpu trijų berželių KrvD216. Tartum iš terpù puirių tokie kvapai kilo A.Baran. Prapuolo terpù rankų, ir neradau Adm. ║ žymi asmenis, tarp kurių kas daroma, vykdoma: Pasdalykit medžius terpù savę Ds. Terpù visų svetimų visi stumdo Šč. Kančias, kurias sūnus tavo kent, terpu mūsų padalyk FrnS¹277. Terpù dvie i gana pensijos Dglš. Terpù abie vaikų šešioliką [rublių alimentų] gauna Klt. 3. Jie ter̃pu miško gyvena LD200(Glv). Bijočia térpu girios būt Ad. Terpù kitos susiedijos [bobutė] būt pražuvus (būtų buvę sunku gyventi) Ktk. Oi ir išstatė, išbudavojo terpu dvaro klėtelę TŽI192(Vlk). Aria varguolėlis terpu dirvonėlio LTR(Rk). Kiek terpu mūsų meilių žodelių! Ad. Kap mes buvom trys sesytelės, terpu mūs trijų vienas brolelis (d.) Aps. Dieve, suteik (orig. sutak) pakajų terpu savo mūrų PK92. 4. Terpù vyrų trinasi, ižmoksta visep šnekėt Drsk. Terpù vaikų neintiksi jiemi DrskŽ. Térpu jų maišos jų vaikai Vrn. Tep ir teršies terpù žmonių Mrc. Terpu ubagų pamatė jis savo motiną BsMtII41(Vb). Terpù gudų lietuvių sodžius Drsk. Terpù savų, sako, ir žebravot gerai Srj. Ne miške gyvenu, ter̃pu žmonių Smal. Ter̃pu belgudų gyvenu, tai ir kalbėt nemoku Dv. Tranai atsiranda dykai terpù bičių Vdš. Augo viena sesyčiukė terpù broliukelių (d.) Dsn. ^ Térpu durnių ir razumniem gerai Avl. 5. Buvo razumni vadinami terpù mūsų (ps.) Mšg. Terpu šilų medžių yr ir juodalksnių Km. Seniausias terpu senųjų V.Krėv. 6. JnšM Anys ter̃pu savę ūtaria, aš žinau ką Str. [Karaliai] šneka terpù savę, kas pirmiausia karą praloš (ps.) Vlk. Terpù mūs kalbant, jam vėžys DrskŽ. Azierkai ir dar̃ terpù savę lietuviškai kalba Azr. Terpù savę tykiai [kalbasi] Švnč. Ter̃pu savę namie mes vis lietuviškai ir lietuviškai Lnt. Tik kvatojas ter̃pu savęs – jauni, kas jiem Bb. Tęnai ne paukšteliai, tik jauni berneliai terpù savę kalbėjo DrskD68. Ne tiek ant rūtų žalių lapelių, kiek terpù mūsų meilų žodelių (d.) Ktk. Seniau tik terpù savų vedėsi, iš savo kaimo Kpč. Kai ter̃pu savęs, lietuviškai visą šitą šaukia Kr. Mės ter̃pu savę gražiai sugyvenam Grv. Kokie piktumai terpù giminų! Ant. Karas ėjo i nuėjo, sakyt, o žmones terpù save prasižudė Iš. Anys mušės terpu savę Grv. Ale ir susiklausymas terpu jų buvo Smn. Kas terpù jūs buvo, neprispažink Drsk. Kaipo terpu kitų senas Tertulionas kalba SPII204. 3. žr. tarp 8: Terpù tokio laiko atvažiuos po dešimtos DrskŽ.